„Europos Sąjungai ir Baltijos valstybėms mūsų Astravo AE ir Rusijos atominė elektrinė Kaliningrade yra kaip ašakos gerklėje“.
Aleksandro Lukašenkos kalba Baltarusijos valstybiniame žemės ūkio ir technikos universitete (2013 m. balandžio mėn.)
Jį įgyvendina Rusija ir juo siekiama nutraukti naujų branduolinių jėgainių statybą Lietuvoje bei kitose Baltijos valstybėse, ir sukurti priklausomybę nuo elektros energijos tiekimo iš trečiųjų šalių. Aikštelė branduolinei jėgainei buvo pasirinkta dėl politinių sumetimų, neatsižvelgiant į branduolinės saugos reikalavimus, kuriems priimant tokius sprendimus turėtų būti teikiama pirmenybė.
Projektas įgyvendinamas nesilaikant aplinkosaugos reikalavimų ir branduolinės saugos standartų. Įgyvendinant projektą vyksta rimti pažeidimai, kartojasi incidentai statybos aikštelėje, trūksta saugos kultūros, manipuliuojama tarptautiniais instrumentais ir priemonėmis.
Baltarusija įsipareigojo parengti Astravo AE saugos gerinimo planą, kuris turėjo būti pateiktas Europos branduolinės saugos reguliavimo institucijų grupei (ENSREG) per 3 mėnesius nuo 2018 m. liepos mėn., kai buvo paskelbta Baltarusijoje atlikto ES testavimo nepalankiausiomis sąlygomis tarpusavio vertinimo ataskaita. Tačiau šis planas buvo paskelbtas tik daugiau nei po metų. Remiantis Lietuvos Respublikos Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos (VATESI) atlikta analize, iš plano matyti, kad iki atominės elektrinės 1 bloko veiklos pradžios trūkumų šalinti neketinama. Dauguma plane numatytų priemonių nėra susijusios su konkrečiais saugos patobulinimais, pavyzdžiui, įrangos modernizavimu arba papildomos įrangos įrengimu. Plane tėra svarstoma ir analizuojama, ar iš viso reikia įgyvendinti konkrečias priemones.
„Europos Sąjungai ir Baltijos valstybėms mūsų Astravo AE ir Rusijos atominė elektrinė Kaliningrade yra kaip ašakos gerklėje“.
Aleksandro Lukašenkos kalba Baltarusijos valstybiniame žemės ūkio ir technikos universitete (2013 m. balandžio mėn.)
Astravo AE statoma 20 km nuo rytinės ES ir NATO sienos ir 45 km nuo Lietuvos sostinės –Vilniaus.
Įvykus didelio masto avarijai, jos neigiami padariniai paveiktų Lietuvos sostinę Vilnių ir trečdalį visų Lietuvos gyventojų.
Antrinė radioaktyviųjų medžiagų banga paveiktų daug didesnę teritoriją, įskaitant 16 Europos sostinių, patenkančių į radiologinio poveikio zoną.
Astravas yra Baltijos jūros regiono rytinės dalies padidintos seisminės rizikos zonoje.
Baltarusijos testavimo nepalankiausiomis sąlygomis ES tarpusavio vertinimo ataskaitoje (2018 m. liepos mėn.) nurodyta, kad nebuvo atliktas išsamus seisminis įvertinimas (kuris yra esminis kriterijus priimant sprendimus dėl branduolinės elektrinės konstrukcijos). 2019 m. vasario mėn. Espoo konvencijos šalių susitikime nuspręsta, kad Baltarusija nesilaikė konvencijos nuostatų, nes nepagrindė Astravo aikštelės pasirinkimo elektrinės statybai.
Astravo AE projektas pradėtas įgyvendinti prieš pradedant tarpvalstybinį poveikio aplinkai vertinimą (PAV) ir neatlikus privalomų seisminių, geologinių ir hidrologinių tyrimų. Viena iš pagrindinių Lietuvos upių – Neris – bus naudojama atominei elektrinei kaip aušinimo vandens šaltinis. Ši upė yra pagrindinė Nemuno upės baseino dalis, apimanti 72 % Lietuvos teritorijos.
Todėl didelė branduolinės jėgainės avarija užterštų iki 90 % Lietuvos geriamojo vandens.
Siekiant užtikrinti Astravo AE fizinę apsaugą, Baltarusijoje sudarytas specialus vidaus kariuomenės dalinys Nr. 7434, kuriam vadovauja papulkininkis Viktoras Žadobinas. Dalinį sudaro apie 300 karių, apmokytų ne tik Baltarusijoje, bet ir Rusijoje. 2017 m. vasario mėn. karinis dalinys atvyko į nuolatinio dislokavimo vietą. Be to, 2016 m. Baltarusija pradėjo statyti karinę bazę, skirtą oro pajėgoms ir oro gynybos padaliniams, dislokuotiems siekiant užtikrinti AE saugumą.
Vadovaujantis geopolitiniais tikslais, nepaisoma rinkos ekonomikos principų, t. y. kyla didelė rizika, kad bus dempinguojamos elektros energijos kainos, siekiant priversti Baltijos valstybes pirkti elektros energiją iš Astravo AE. Tokiu būdu per Lietuvos jungtį su Švedija ir Estijos jungtis su Suomija Baltarusijoje gaminama elektra patektų į Baltijos jūros ir visas NordPool elektros energijos rinkas.
Šiaurės šalių rinka gaus elektros energiją dempinguotomis kainomis. Tai iškraipys gamybą ir sąžiningą konkurenciją ES vidaus rinkoje. Baltarusija neinvestuoja į branduolinę ir aplinkos saugą, kad pasiektų tarptautiniais saugos standartais nustatytą kokybės lygį. Reikiamų investicijų į tinkamą šio projekto saugą vengimas iškraipo branduolinės pramonės konkurenciją visame pasaulyje.
Statant branduolinę elektrinę kilo eilė pavojingų incidentų. Rimčiausias jų įvyko 2016 m. liepos 10 d., kai 330 tonų sveriantis reaktoriaus korpusas nukrito iš 4 metrų aukščio. Baltarusija slėpė ir neigė informaciją apie incidentus, taip pat menkino jų reikšmę.
„Associated Press“ teigimu, bendrovės „Rosatom“ generalinio direktoriaus pirmasis pavaduotojas teigė, kad korpusas „pamažu nuslinko žemyn ir švelniai nusileido ant žemės.“
Lėktuvo avarija sukeltų 7 lygio branduolinę avariją.
Tai yra AUKŠČIAUSIAS branduolinės katastrofos sunkumo lygis.
„Atsižvelgiant į Fukušimos AE avarijos padarinius – nestatyti atominių elektrinių vietovėse, esančiose mažiau kaip 100 km nuo didžiųjų miestų.“
Tarptautinės atominės energijos agentūros rekomendacija (2013 m. gegužės mėn.)
„Karinis dalyvavimas regione, prisidengiant Astravo branduoline elektrine, kelia potencialią grėsmę ir didina Lietuvos pažeidžiamumą. Į šį aspektą reikėtų atsižvelgti planuojant gynybą tiek Lietuvoje, tiek NATO.“
Helsinkyje įsikūrusio Europos kovos su hibridinėmis grėsmėmis kompetencijos centro ataskaita dėl branduolinės energijos ir dabartinės saugumo aplinkos hibridinių grėsmių akivaizdoje
„Viskas buvo gerai, kol nepamatėme statinio horizonte“, – sako mokytoja Mikelevič.
„Bet kai pasimatė du kaminai, tikrai susirūpinome. Dabar vietiniai gyventojai tiesiog bijo.“
Raginančią priimti įstatymą, numatantį konkrečias priemones, skirtas užtikrinti, kad Lietuva nepirktų elektros energijos, pagamintos nesaugioje Astravo branduolinėje elektrinėje ir neleistų branduolinei elektrinei naudotis Lietuvos elektros energijos tinklu.
Šis įstatymas priimtas 2017 m. balandžio mėn. Jame taip pat pripažinta, kad Astravo AE yra nesaugi, nes statoma nesilaikant pagrindinių branduolinės saugos principų, įtvirtintų tarptautinėse konvencijose.
„Karinis dalyvavimas regione, prisidengiant Astravo branduoline elektrine, kelia potencialią grėsmę ir didina Lietuvos pažeidžiamumą. Į šį aspektą reikėtų atsižvelgti planuojant gynybą tiek Lietuvoje, tiek NATO.“
Helsinkyje įsikūrusio Europos kovos su hibridinėmis grėsmėmis kompetencijos centro ataskaita dėl branduolinės energijos ir dabartinės saugumo aplinkos hibridinių grėsmių akivaizdoje
Remdamiesi Europos Sąjungos sutarties 24 straipsnio nuostata kad „laikydamasi savo išorės veiksmų principų ir tikslų, Sąjunga vykdo, apibrėžia ir įgyvendina bendrą užsienio ir saugumo politiką, paremtą valstybių narių politinio tarpusavio solidarumo plėtojimu, bendros svarbos klausimų nustatymu ir kuo didesniu valstybių narių veiksmų suartėjimu,“ prašome išreikšti solidarumą su Lietuvos pozicija, kad Astravo atominė elektrinė negali būti saugi dėl nepataisomų branduolinės saugos principų pažeidimų. Labai svarbu užtikrinti, kad prekiaujant elektros energija su trečiosiomis šalimis būtų laikomasi sąžiningos konkurencijos taisyklių (vienodų sąlygų) ir kad
elektros energija, pagaminta pažeidžiant tarptautinius branduolinės saugos ir aplinkosaugos standartus, nepatektų į Europos elektros energijos rinką.
Astravo AE yra hibridinė grėsmė. Vienintelis būdas užtikrinti šios branduolinės elektrinės saugumą – užkirsti kelią jos eksploatavimui. Todėl būtina sustabdyti Astravo AE statybą.